Apie pasyvius namus

Kas yra pasyvus namas?

Pasyvus namas yra bendroji sąvoka ir per pastaruosius dešimt metų daugiausia Europoje siejama su tam tikro tipo namo “standartu”.

“Pasyvus namas” profesionalams ir visuomenei asocijuojasi su bendromis idėjomis, kaip sumažinti energijos suvartojimą pastatuose.

Pasyviojo namo standartas sukurtas 1995 m. Vokietijoje. Jis remiasi nedidelių energijos sąnaudų namų statybos patirtimi. Standartą sukūrė Wolfgangas Feistas, Vokietijos Pasyvių namų instituto (Passivhaus Institut) steigėjas.

Pasyvus namas, tai pastatas, kurio normalios vidaus temperatūros (min 20° C) palaikymas ištisus metus nereikalauja aktyvaus energijos naudojimo. Pagrindinis reikalavimas tokiam namui, kad energijos suvartojimas pastato šildymui neviršytų 15 kWh vienam kvadratiniam metrui per metus (palyginimui, šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis įprastinis namas suvartoja vidutiniškai 120 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui šildyti per metus), o bendras pirminės energijos poreikis šildymui, karšto vandens paruošimui, ventiliacijai, apšvietimui, butiniams prietaisam neviršytų 120 kWh vienam kvadratiniam metrui per metus. Tam pasiekti nereikia brangiai kainuojančių šilumos siurblių, šildymo katilų, nereikia radiatorių bei juos aptarnaujančių vamzdžių bei laidų. Pasyviame name šilumos nešėjas yra švarus oras, kurį į patalpas tiekia rekuperacinė ventiliacijos sistema su didelio efektyvumo šilumokaičiu. Pasyvus namas yra sandarus - namo vidinė dalis gerai apsaugota nuo šilumos nuostolių. Tokio namo pagrindiniai pranašumai – ekonomija ir ekologija. Pasyvūs namai yra draugiški aplinkai namai, kurie neteršia aplinkos, kurioje gyvename. Gyventi tokiame name - reiškia būti nepriklausomam nuo energijos išteklių kainų.

Istorija ir Pasyvių namų paplitimas

Pasyvūs namai nėra naujovė, o pirmieji namai atsirado dar 1991 metais Vokietijoje. Nuo 1996 metų veikia Pasyvių Namų Institutas (Passivhaus Institut), tiriantis tokių namų efektyvumą ir teikiantis rekomendacijas projektuotojams. Pagal pasyvių namų technologiją projektuojami ir statomi ne tik gyvenamieji namai, bet ir biurų pastatai, mokyklos ir kiti visuomeniniai statiniai. Lietuvoje kol kas tai naujiena, tačiau realizuotų projektų jau yra.

Šiuo metu vien tik Vokietijoje ir Austrijoje yra pastatyta per 9500 namų, atitinkančių pasyvaus namo standartą. Ar namas atitinka pasyvaus namo standartą nustato ir patvirtina Vokietijos pasyviojo namo institutas (Passivhaus Institut), išduodamas tai patvirtinantį sertifikatą.

Technologija

Pasyvus namas iš tikrųjų pateisina savo pavadinimą, intensyviai panaudodamas „pasyvius“ komponentus, tokius kaip pastato orientacija, įrenginiai saulės, vėjo energijai panaudoti, energiją taupanti buitinė technika, energiją taupančios apšvietimo sistemos ir kita. Esminiai reikalavimai pasyviam namui – šilumą izoliuojanti stogo konstrukcija, šilumą izoliuojanti sienų konstrukcija, šilumą izoliuojanti grindų konstrukcija, sandarus namo apvalkalas, trigubo stiklo langai, šilumą izoliuojantys langų rėmai, komfortiška ventiliacijos sistema, optimali instaliacija. Nuo stogo iki pam atų plokštės besiūlis ir sandarus pastato apvalkalas garantuoja šiluminę ir akustinę izoliaciją. Ventiliacijos sistema su efektyviu šilumokaičiu tiekia šviežią orą ir paskirsto šilumą. Išorinėms atitvaroms ir stogui tinka daugelis tradicinių Lietuvoje naudojamų medžiagų. Didesniam efektyvumui pasiekti langai turėtų būti orientuoti į pietinę pusę, taip panaudojant daugiau natūralios saulės šilumos, o apsaugai nuo perteklinės šilumos vasarą galima įrengti slankiojančias žaliuzes, markizes. Langai gali būti bet kada atidaromi, tačiau darinėti jų nereikės dėl ir taip užtikrinamos patalpų ventiliacijos. Lyginant su natūralia ventiliacija, kai oras patalpose užsistovi, priverstinė ventiliacija teikia didelį pranašumą, nes oras patalpose pakeičiamas kelis kartus per parą, ir todėl visada būna šviežias, gaivus ir užtikrina sveiką mikroklimatą.

Galimybės ir rekomendacijos

Pasyvus namas gali būti bet kuris pastatas, tam tinka daugelis tradicinių konstrukcijų, nėra apribojimų namo formai ar apdailai. Tačiau yra rekomendacijų didinančių tokių namų efektyvumą. Pastato geometrija – tai palankus statinio apvalkalo (atitvarų) ir tūrio santykis (rekomenduojamas kuo mažesnis apvalkalas, uždarantis šildomą tūrį). Mažesnis pastato apvalkalo (atitvarų) plotas sumažina ir šilumos nuostolius bei statybos kainą. Karštam vandeniui ruošti gali būti naudojama elektra, tačiau rekomenduojami saulės kolektoriai. Elektrai, reikalingai apšvietimui, buitiniams prietaisams ir rekuperacinei sistemai maitinti, išgauti taip pat rekomenduojami sauės kolektoriai arba vėjo jėgainės.

Privalumai

Pagrindinis privalumas, be abejo, yra finansinis. Dėl aukštos atskirų komponentų kokybės dabartiniu metu statybos kaina maždaug 10% didesnė palyginti su standartinių namų statybos kaina. Energiją taupanti konstrukcija atsiperka nuo pirmos eksploatacijos dienos, patikima investicija ateičiai, mažėjančios eksploatacijos išlaidos kiekvienais metais didina namo vertę, griežčiausi kokybės standartai garantuoja ilgesnę eksploatavimo trukmę. Jau vien statybos metu sutaupoma nemažai lėšų, nes nereikia įrenginėti šildymo sistemų. Pasyvūs namai – tai namai, atsiperkantys kasdien.